Friday, February 25, 2011

KAWO DO BOROS DUSUN

Boros Dusun nopo nga boros di poimpasi tu gunoon doid pogiboboroson monikid tadou. Sundung tu tulun Dusun iso yi nontodon, haro pipiro loyuk do boros tumanud do kinoyonon do sosongulun diri.

Duo o kawo tagayo do otinik Dusun. Iri nopo nga Dusun om Poitan.

1. DUSUN

A. Bisayo
B. Boogak
C. Dusun Dumpos
D. Dusun Bonggi
E. Dusun Kolias
F. Dusun Mogatong
G. Dusun Monsok
H. Dusun Pontai Kosilahon
i. Dusun Koromuok
ii. Dusun Labuk
iii. Dusun Lomag
iv. Dusun Molapi
v. Dusun Mongkaok
vi. Dusun Sukong
vii. Dusun Sungoi Kulu-kulu
viii. Dusun Sungoi Sagoliud
ix. Dusun Tindakon
I. Dusun Popor
J. Dusun Piantong
K. Dusun Ranou
L. Dusun Sugud
i. Dusun Minokok
ii. Dusun Tilon-ilon
M. Gano
N. Garo
O. Idahon Sungoi
P. Popor
Q. Tombonuo
R. Tongora
S. Rungus
T. Tatono
U. Tobilung
V. Tindal

2. POITAN
A. Dusun Abol Sungoi
B. Dusun Ulu Kinobotangon
i. Dusun Mokiang
ii. Dusun Sogamo
iii. Dusun Sungoi Gum-gum
iv. Kolobuan
v. Rumanou
vi. Sinobou
vii. Dusun Sinaropo
C. Lingkobau
D. Lobu Sogamo
E. Tambonuo Sungoi
F. Yakon

Pontudukan: (1) Ethnologue report for Malaysia (Sabah) http://www.ethnologue.com/show_country.asp?name=MYS
(2) Rangkaian Keluarga Dusun http://dusuntindal.blogspot.com/
(3) Pinowolihboros mantod http://1dusun.blogspot.com/2010/12/kawo-do-boros-dusun.html

Wednesday, February 23, 2011

Pimato wokal doun Sundu

pimato wokal
a
e
i
o
u
a
aa
ae
ai
ao (*)
au
araat,
kadaat
-
aiso,
baino,
parai
bisarao,
posodiao,
posaon,
paun,
auh (awu)
e
ea
ee
ei
eo
eu
-
-
-
-
-
i
ia
ie
ii
io
iu
pialatan, gia
-
dii’
jiil
isio
giuh,
rodiu
o
oa
oe
oi
oo
ou
doa
-
poroi,
poit
oondos, roo,
loos
sagou,
toud
u
ua
ue
ui
uo
uu
guas,
tua
-
duin,
tapui
duo,
tuod
buu,
puun

Mantod do dodual dilo, okito tokou do aiso yi kouni-unio wokal ‘e’,
id boros do Sundu.

Sundung do haro kouni-unio do wokal 'ao' nga okon yi ko guas do pomboboros. Irad dilo pomboboros ‘posodiao’ iri antod do guas pomboboros do ‘sodia’. Haro nogi pomboboros di pinoniba irad do ‘taom’ iri antad pomboboros ‘tarom’.

Riporon;
Pimato Wokal Doun Dusun

Tuesday, February 22, 2011

Kanou Minsingilo

Kanou minsingilo woyoboros Sundu

Moloyu: Mari kita belajar bahasa Sundu.
Dusun: Kanou tokou minsingilo woyoboros Sundu.
Sundu: Kanou minsingilo woyoboros Sundu. (Porotuon ka 'tokou' tu ka 'kanou' kirati no do 'mari kita')

Moloyu: Bagaimana saya boleh belajar bahasa Sundu?
Dusun: Poingkuro oku do minsingilo woyoboros Sundu?
Sundu: Ingkuroku do minsingilo woyoboros Sundu? (Iduon ka 'po' tu id woyoboros Sundu, 'po' kikomoyon do nowonsoi no)

Moloyu: Mari saya ajar awak.
Dusun: Kano tudukanku ika.
Sundu: Kano tudukai tia.

Moloyu: Terima kasih.
Dusun: Kotoluadan.
Sundu: Kounsikou no.

Moloyu: Sama-sama.
Dusun: Miagal nopo.
Sundu: Iko nogi.

Moloyu: Esok jumpa lagi.
Dusun: Kopiruba kawagu suab.
Sundu: Kopisolowot indo dumontol.

Moloyu: Ya.
Dusun: O.
Sundu: Ou.

Moloyu: Selamat jalan.
Dusun: Kotobian mamanau.
Sundu: Kopiwosion momonou.

Tua do boros

Kanou imurio tokou ot nunu pisuaion woyoboros Dusun om woyoboros Sundu.

Woyoboros Dusun

Atagak o boros, atagak o koubasanan;
Atagak o koubasanan, atagak o kointutunan;
Atagak o boros, atagak o pirotian;
Atagak o pirotian, atagak o piunungan, pisohudungan om pibabasan;
Atagak o pibabasan, atagak o piobpinaian;
Atagak o piobpinaian kopitongkiad o rikoton do rusodon.


Woyoboros Sundu

Atagak ot boros, atagak ot koubasonon;
Atagak ot koubasonon, atagak ot kointutunon;
Atagak ot boros, atagak ot pirotion;
Atagak ot pirotion, atagak ot piunungon, pisokodungon om pitobion;
Atagak ot pitobion, atagak ot piompinoion;
Atagak ot piompinoion kopitongkiad ot rikoton do rusodon.

Monday, February 21, 2011

Sundu

Sundu id boros Dusun kokomoi do otopot haro nga poinlisok toi ko awu okito. Sundu kirati nogi do ginoris.

Sundu id boros do Sundu kokomoi do toririmo id doros toi toririmo poinsokot. Tulun di haro sundu, mada do atagakan boros tinaru diolo. Atagakan do sundu roitan nodi do sunduan (awu okito). Nung awu okito, isai podi ot mongkoilo? Isai podi ot momoduli.

Kopisuaion nopo do boros Dusun om Sundu nga irad id siriba diti;

Dusun => Koromit do woyoboros dongsongkosuaion irad do Inggilis om Malayu.
Sundu => Kiboros mimpopori montok di woyoboros dongsongkosuaian.

Pomitanan:

Inggilis

Malayu

Dusun

Sundu

Motorcycle

Motorsikal

Mutusikol

Borutut

Bicycle

Basikal

Bosikol

Bunsiling

Car

Kereta

Korita

Kurutut

Bridge

Jambatan

Jambatan

Sunsuyon


Sundung poh do mogirolot-rolot nodi iti Dusun om Sundu do gunoon dotokou do monikid timpu nga, mumbal oku do mayo diti bolog Sundu do poposompipi diti boros Sundu mooi do awu no olimpupusan iti boros Sundu.

Nunu iri agayo no kopio pisuaian Dusun om Sundu?

  1. Dusun momoguno do 19 pimato om 7 pimato noolos. Sundu momoguno do 18 pimato om 1 pimato noolos. Pimato doun Sundu nopo nga A, B, D, G, H, I, K, L, M, N, O, P, R, S, T, U, W, Y om pimato noolos nopo nga 'J'.
  2. Ka di kipimato 'O' id Sundu kirati do ongosonong no kopio. Pomitonon; osonong, osuou, olundus, oumolig om susuai poh. Id boros Dusun, gunoon nogi pimato 'O' montok boros di angaraat korotion miagal do 'oborulong' it kirati do 'abarulang' doid boros Sundu.
  3. Ka di ogumu pimato 'A' id woyoboros Sundu kirati do araat toi awu milo do woyoon toi omitonon. Pomitanan; araat, manakau, mamatai, kasala om susuai poh. Id boros do Dusun ka di kipimato 'A' kirati nogi do osonong miagal do 'apandai' iy kikomoyon do 'koilo'.
  4. Ka di mogirolot pimato miagol do 'dumuom' (makan ka do Dusun) nopo nga mitimbang ot komoion toi haro osonong om haro araat.

Komoiboros:

Pomitonon = pomitonon di milo omitonon.
Pomitanan = pomitonon di pogoduhan do omiton.
Ogumu = Kolobi do iso
Osonong = iri korohian do oinsanon tulun
Araat = iri katagadan do oinsanon tulun
Mogirolot = mogisusuai do piniiso (Irad do popinsangkul, notipu)

Pononsunudan: Boros do gunoon id bolog diti nopo nga boros Sundu